Veisiejų istorinis maršrutas

Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia – įspūdingo dydžio bažnyčia, dar vadinama Dzūkijos katedra. Barokinės struktūros klasicistinių formų bažnyčioje gausu dailės paminklų, o rūsyje įrengta bažnyčios fundatorių kunigaikščių Tado ir Marijos Oginskių, Mato Žynevo ir Viktorijos Oginskaitės Žynevienės kripta. Šalia bažnyčios stovi varpinė, kurioje yra seniausias rajone žalvarinis varpas, nulietas dar 1650 m.

Veisiejų miestas įsikūręs itin vaizdingoje vietoje – pusiasalyje, apsuptame Ančios ežero. Rašytiniuose šaltiniuose Veisiejai minimi jau nuo XVIII a. Senoji Veisiejų miesto dalis – istorinis centras, kuriame išsidėstęs tankus gatvių tinklas, aikštės planas, užstatymo fragmentai, barokinės struktūros bei klasicistinių formų Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia ir Veisiejų dvaro fligelis.

Veisiejų regioninio parko lankytojų centre įkurta „Gyvenimas tarp vandenų“ ekspozicija, atspindinti net 37 Veisiejų regioniniame parke esančius įvairiausius vandens telkinius – nuo smulkių upelių iki ežerų. Lankytojų centras įsikūręs gražioje istorinėje vietoje – buvusio Veisiejų dvaro dešiniajame fligelyje. Parko pasididžiavimas – Europinė medvarlė – Veisiejų regioninio parko simbolis.

Veisiejų dvaro parko puošmena – 30 metrų aukščio uosis, augantis jau daugiau kaip 200 metų. Tai – antras pagal storį uosis Lietuvoje, kurio kamieno apimtis – net penki metrai. Pavasarį, kai sužaliuoja visi medžiai, šis uosis dar būna plikomis šakomis. Sakmėje rašoma, kad visi medžiai turi akis ir mato, o uosis – aklas. Todėl apie 205-uosius metus gyvenantis medis, nematydamas bundančios gamtos, paskutinis ir išsprogdina pumpurus.

Ančia – vienas gražiausių pietų Lietuvos ežerų. Ilgas, vingiuotas, panašus į plačią upę Ančios ežeras supa Veisiejų miestą, o rytinėje pakrantėje – Ilgininkų miško pušynus, kuriuose gausu grybų ir uogų.

Liudvikas Lazaris Zamenhofas – esperanto kalbos kūrėjas, gyvenęs Veisiejuose nuo 1885 m. Gimęs ir mokęsis Lenkijoje, vėliau baigęs studijas Maskvoje, Liudvikas atvyko pas savo svainį į Veisiejus. Čia L. L. Zamenhofas atliko gydytojo praktiką ir atkūrė esperanto kalbos rankraštį, kurį vaikystėje jo tėvas buvo sudeginęs. Veisiejai laikomi esperanto kalbos gimtine, o miesto parke pastatytas Liudviko Lazario Zamenhofo paminklas-biustas.