Gamtiniu ir istoriniu keliu

Miško muziejus „Girios aidas“ įkurtas originalios architektūros namelyje, apsuptame mišku. Muziejuje galima išvysti Lietuvos gyvūnų ir paukščių iškamšas, tautodailininkų darbus. Miško pasivaikščiojimo take aplink muziejų eksponuojamos medinės skulptūros, stogastulpiai, suoliukai ir kiti dekoratyvūs medžio drožiniai, kurių autoriai – žinomi šalies tautodailininkai A. Česnulis, S. Vaida, A. Lastauskas, A. Raugala, J. Videika ir kiti.

Černiauskų piliakalnis – dar vadinamas Leipalingio – vienintelis piliakalnis Druskininkų savivaldybėje. Piliakalnio rytuose yra papėdės gyvenvietė, kurioje randama žiestos, brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, gyvulių kaulų, šlako, molio tinko, kartą rastas molinis cilindrinis verpstukas. Manoma, kad piliakalnis susiformavo I-II tūkst.

Senovinio akmenų kelio „brukakelio“ ilgis yra apie 400 m. Legenda byloja, kad šiuo keliu kunigaikštis Žygimantas Augustas pėsčias lydėjo savo mirusios žmonos Barboros Radvilaitės kūną iš Varšuvos į Vilnių.

Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje įkurtame muziejuje sužinosite apie Kapčiamiesčio apylinkės šviesuolius, vietinių gyventojų papročius ir buitį bei 1831 m. sukilimo vadę Emiliją Pliaterytę – lietuviškąją Žaną d’Ark, kuri žuvo netoli Kapčiamiesčio, su sukilėlių būriais traukdamasi į Lenkiją.

Veisiejų regioninio parko lankytojų centre įkurta „Gyvenimas tarp vandenų“ ekspozicija, atspindinti net 37 Veisiejų regioniniame parke esančius įvairiausius vandens telkinius – nuo smulkių upelių iki ežerų. Lankytojų centras įsikūręs gražioje istorinėje vietoje – buvusio Veisiejų dvaro dešiniajame fligelyje. Parko pasididžiavimas – Europinė medvarlė – Veisiejų regioninio parko simbolis.

Pirmąjį muziejų Lazdijuose 1924 m. prie senosios „Žiburio“ gimnazijos įkūrė šios gimnazijos direktorius, kunigas, švietėjas Motiejus Gustaitis. Dabar Lazdijų krašto muziejuje veikia įvairios dailės, liaudies meno, kraštotyros darbų parodos, įkurta Salomėjos Nėries ekspozicija, vyksta edukaciniai užsiėmimai. Salomėja Nėris į Lazdijus atvyko kaip „meilės tremtinė”, 1928-1931 m. gimnazijoje ji dėstė vokiečių kalbą. Čia ji parašė eilėraščių rinkinį „Pėdos smėly“, o muziejuje ir dabar galite pamatyti poetės S. Nėries smėlyje įspaustas pėdas.

Šaltojo karo metu pasienyje tarp Lietuvos ir Lenkijos driekėsi saugomas ruožas, pramintas „Geležine uždanga“. Keliu vaikščiojo sovietų pasieniečiai ir jų šunys, tvora ėjo aukštos įtampos elektros srovės linija, saugojusi buvusią sovietų imperiją nuo Vakarų pasaulio. Dabar šioje vietoje galima išvysti likusius „Geležinės uždangos“ fragmentus.