Druskininkų lankomiausios vietos

M. K. Čiurlionio kompozicija "Pavasaris" iliustruoja gamtos atgimimą. Tirpstantis sniegas vaizduoja bundančią žemę po žiemos sąstingio, šalimais čiurlena upeliūkštis, dangus šviesėja.

Paveiksle "Pavasario motyvas" matomas aukštas varpinės bokštas, skambinantis ir kviečiantis pavasarį. Fone esantys kamuoliniai debesys tarsi pasitraukia, juntamas ateinančio pavasario dvelksmas.

Paminklas „Karūnos“, sukurtas žinomos skulptorės Dalios Matulaitės, yra skirtas karališkajai porai: paskutiniajam jogailaičiui Žygimantui Augustui ir jo antrajai žmonai, didžiajai gyvenimo meilei, Barborai Radvilaitei. Paminklas pastatytas Nemuno krante, Gydyklų parke, ir simbolizuoja dviejų kaimyninių valstybių kurortinių miestų, Augustavo ir Druskininkų, bendradarbiavimą.

Gydyklų parkas – senasis miesto sodas, istorinėje Druskininkų šerdyje. XIX a. čia sukosi visas atvykėlių gyvenimas: gydymasis, pramogos, bičiuliavimasis. Sodas suplanuotas simetriškai, o jo dalys įrengtos anglišku stiliumi su vingiuotais takeliais. Pastatytos gydyklos ir Kurhauzas. Jame buvo stotis, knygynas-biblioteka, cukrainė, teatro salė. Parke buvo galima pasivaišinti kefyru, kumysu. Sovietmečiu pastatyta mineralinio vandens šaltinio biuvetė, kiti pastatai mineraliniam vandeniui gerti. 2011 m. parkas rekonstruotas: papuoštas naujomis skulptūromis, įrengti takai, suoliukai, apšvietimas, pasodinti nauji želdiniai, pertvarkyta Grožio šaltinio aplinka. Istorinė parko įžymybė – 1881 m. upės vandens lygio matuoklis.

Dailininkas M. K. Čiurlionis sukūrė septynias tapybines sonatas. Į vieną kompozicinę sonatą, ciklą, pagrįstą ritmo dinamika (Allegro, Andante, Scherzo, Finale), M. K. Čiurlionis sujungė realius tikrovės motyvus, skirtingus erdvės planus bei laiko momentus ir kontrastingus simbolinius įvaizdžius.

Tapydamas „Jūros sonatą“ Andante M. K. Čiurlionis nevengė fantastikos. Miesto griuvėsiai jūros dugne yra ir pasakiškas siužetas, ir semantinis praeities motyvas – biografiškai jis gali būti siejamas su M. K. Čiurlionio mintimis apie sumanytą operą, paremtą Jūratės ir Kastyčio legenda.

„Jūros sonata“ Finale - viena įspūdingiausių M. K. Čiurlionio kompozicijų, kurioje pavaizduoti ne tik su jūra susiję motyvai. Meno kūrinio akcentą papildo pieštuku kruopščiai išvedžioti putų burbuliukų nėriniai, sudarantys dailininko inicialus, – M K Č. 

Skulptūra  „Prie šaltinio“, sukurta Antano Dimžlio, Druskininkų gydyklų parką papuošė 1965 m. Šiame parke šalia Nemuno galima atsigerti mineralinio vandens iš senosios biuvetės, nusiprausti sūriausiu Druskininkų Grožio šaltinio vandeniu, pasigrožėti skulptūromis, gėlynais bei Muzikiniu fontanu.

Dailininkas M. K. Čiurlionis sukūrė septynias tapybines sonatas. Į vieną kompozicinę sonatą, ciklą, pagrįstą ritmo dinamika (Allegro, Andante, Scherzo, Finale), M. K. Čiurlionis sujungė realius tikrovės motyvus, skirtingus erdvės planus bei laiko momentus ir kontrastingus simbolinius įvaizdžius.

Finale (Sonata I) – tamsoko kolorito paveikslas, pilnas paslėptų simbolinių prasmių. Dailininkas išsikelia sudėtingą uždavinį – pavaizduoti saulės ciklo pabaigą, šviesos išnykimą, tarsi žmogaus paskutinį gyvenimo etapą.

Trečioji „Sonatos I (Saulės sonatos) ciklo dalis – „Scherzo“ – vienas žymiausių dailininko paveikslų. Peizaže dailininkas žaismingai įkomponavo drugelius, gėlytes, laibus medelius, įvairią gamtos augmeniją, ažūrinius tiltus, apsuptus saulės šviesios, skleidžiančios ramumą.

Skulptūra „Poilsis“, sukurta Juozo Kėdainio, Druskininkų gydyklų parką papuošė 1959 m. J. Kėdainis – valstietiškos pasaulėjautos fiksuotojas, sugebėjęs įamžinti paprasto žmogaus gyvenimą ir buitį. Skulptorius savo kurtiems personažams suteikė minties ir jausmų tikrumą bei įprasmino būtį, tarsi pagavo kasdienybės akimirką.

Senoji Druskininkų mineralinio vandens biuvetė – tai statinys ant mineralinio šaltinio, iš kurio imamas trykštantis mineralinis vanduo. Tai seniausia Druskininkų vandens biuvetė.

Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejus vertinamas kaip vienas geriausių Lietuvoje muziejų, skirtų sovietinės okupacijos laikotarpiui atminti. Muziejuje sukaupta apie du tūkst. eksponatų: nuotraukų, dokumentų, tremtyje sukurtų rankdarbių ir kitų relikvijų iš tremties ir pasipriešinimo laikotarpio.

Dailininkas M. K. Čiurlionis yra nutapęs septynias tapybines sonatas. Į vieną kompozicinę sonatą, ciklą, pagrįstą ritmo dinamika (Allegro, Andante, Scherzo, Finale), M. K. Čiurlionis sujungė realius tikrovės motyvus, skirtingus erdvės planus bei laiko momentus ir kontrastingus simbolinius įvaizdžius.

„Žvaigždžių sonatos“ tapyba skiriasi nuo ankstesniųjų sonatų tapybos sodriu temperos sluoksniu, gilesnių spalvų santykiu, bei kosmine tema, kuri išreiškiama ne per peizažo motyvus, o tiesiogiai vaizduojant kosminę erdvę ir jos elementus: tamsius bei šviesesnius kamuolius ir ūkus, žaismingas žvaigždeles ir planetėles, angelą ir saulę.

Grožio šaltinis – pats sūriausias ir giliausias Druskininkų šaltinis, pasižymintis odą valančiomis ir jauninančiomis savybėmis. Versmė, tekanti iš akmeninio bareljefo šalia Nemuno, yra daugiau kaip 300 metrų gylio. Šaltinio vanduo itin sūrus ir jo gerti nepatartina. Vandeniu galima nusiprausti veidą, rankas, skalauti gerklę. Tikima, kad jis atjaunina odą, suteikia grožio ir žvalumo. Legenda sako, kad gilioje senovėje kunigaikštis medžiodamas su dvariškiais atsitiktinai atsidūrė šioje vietoje. Medžioklė sekėsi, todėl kunigaikštis privalėjo nušauti sakalą. Šaulio taiklios strėlės pervertas sakalas krito į Nemuną, o kunigaikštis puolė į vandenį jo išgriebti. Kunigaikštienė ant kranto labai gailiai pravirko ir bėgiojo upes pakrante, liedama sūrias ašaras ir šaukdama savo vyrą. Po kiek laiko su sakalu rankose iš vandens išniro kunigaikštis – sveikas ir gyvas. Pasak legendos, tose vietose, kur nukrito kunigaikštienės ašaros, iš žemės ištryško sūrūs šaltiniai.

Vytauto Kašubos paminklas Lietuvai, kuriame vaizduojamas Lietuvos karalius Mindaugas, pastatytas 1995 m. Mindaugas buvo Lietuvos didysis kunigaikštis, taip pat pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius. Su Mindaugu siejamas Lietuvos valstybės susidarymas ir pirmieji krikščionybės žingsniai Lietuvoje.

Druskininkai ir M. K. Čiurlionis – tai du neatsiejami dalykai. Žymiausias Lietuvos dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis augo Druskininkuose, čia nupiešė daug paveikslų, parašė muzikos kūrinių.

Paveikslas „Laivai (Debesys)“ iš kitų menininko sukurtų kompozicijų išsiskiria akcentuojamu gamtos paslaptingumu.

Aštuonių paveikslų ciklas „Žiema“ – vienas ryškiųjų M. K. Čiurlionio plastikos pasiekimų – sukurtas 1906-1907 m. Šis ciklas pasižymi santūriais spalvų niuansais ir išskirtinėmis kompozicijomis, kupinomis lyrizmo bei žėrinčiais žiemiškais motyvais.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – žymiausias Lietuvos menininkas, augęs ir kūręs Druskininkuose, su meile minėjęs kurortą ir savo laiškuose. Vlado Vildžiūno sukurtas paminklas M. K. Čiurlioniui buvo pastatytas 1975m., minint šio menininko 100 gimimo metines. Už paminklą V. Vildžiūnas ir architektas R. Dičius buvo apdovanoti Respublikine premija.

Neogotikinio stiliaus Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią, pastatytą 1931 m., buvo pamėgęs Lenkijos maršalka Jozefas Pilsudskis, joje dažnai lankydavosi kalbininkas Juozas Balčikonis, poetas ir prozininkas Vincas Mykolaitis-Putinas ir daugelis kitų žinomų Lietuvos visuomenės veikėjų. Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia – nepaprastai vertinga ir įspūdinga pažintinė architektūros ir kultūros vieta.

J. ir B. Arčikauskų keraminių skulptūrų kompoziciją galima išvysti vaikštinėjant Vilniaus alėja. Kompoziciją sudaro skulptūros „Laivas", „Skruzdėlynas", „Driežas", „Varnas", „Ožiaragis", „Dagys" ir „Laumė", pastatytos 1987 m.

Nuostabus muzikinis fontanas – ypač populiari susibūrimo vieta ir viena gražiausių bei lankomiausių kurorto vietų. Šiltuoju metų laiku fontanas džiugina trykštančiomis spalvingomis vandens srovėmis, kylančias pagal įvairius muzikinius kūrinius, o žiemą – kalėdinių eglučių parku fontano teritorijoje.

Tai – dailus arkinis pėsčiųjų tiltelis Ratnyčėlės upės žiotyse. Ratnyčėlė išteka iš Lato ežero ir yra 33 kilometrų ilgio. Upė ypač graži ir labai triukšminga santakoje su Nemunu. Pakrantės pasižymi nepaprastu grožiu, didžiuliais juodalksniais ir yra mėgstama poilsiautojų pasivaikščiojimo vieta – ypač Meilės takas, besitęsiantis nuo žiočių iki tiltelio per M. K. Čiurlionio gatvę. Tiltelį puošia 1962 m. pastatyta dekoratyvinė skulptūra „Ratnyčėlė“ (skulpt. B. Vyšniauskas).

Žakas Lipšicas – vienas garsiausių Lietuvoje gyvenusių menininkų, žymus kubizmo srovės atstovas. 1891 m. pasaulį išvydęs Druskininkuose, litvakų šeimoje, iki šiol labiau žinomas pasaulyje nei Lietuvoje. Visa Ž. Lipšico skulptūrų parko ekspozicija buvo kuriama jo garbei pavadintuose simpoziumuose.

Druskininkų M.K. Čiurlionio Meno mokyklos pašonėje galima pamatyti žinomo Lietuvos skulptoriaus Broniaus Vyšniausko skulptūrą ,,Motinystė“ (1959 m.). B. Vyšniauskas – nusipelnęs meno veikėjas, valstybinės premijos laureatas, sukūręs daug skulptūrų ir paminklų, tokių kaip Žaliojo tilto skulptūros, Kryžkalnio monumentas ir reljefai bei „Ratnyčėlė“.

Muzikinis skveras – žaismingų skulptūrų ekspozicija šalia M. K. Čiurlionio meno mokyklos. Septynios parko skulptūros simbolizuoja gamos natas. Parke esanti Artūro Burneikos skulptūra „Relax“ (liet. „atsipalaiduoti“) 2009 m. buvo pripažinta geriausia viešosios erdvės skulptūra Lietuvoje.

Dailininkas M. K. Čiurlionis yra nutapęs septynias tapybines sonatas. Į vieną kompozicinę sonatą, ciklą, pagrįstą ritmo dinamika (Allegro, Andante, Scherzo, Finale), M. K. Čiurlionis sujungė realius tikrovės motyvus, skirtingus erdvės planus bei laiko momentus ir kontrastingus simbolinius įvaizdžius.

„Pavasario sonatoje“ Scherzo įžvelgsime vertikalų jūros gelmės pjūvį su vos pažymėtu pasakišku miestu ir nutapytais dugne paslaptingais vartais bei augalais. Į gelmę leidžiasi didžiulis tinklas, gaudantis žuvis, o virš vandens – tolimas krantas su kalvelėmis iš „Pavasario sonatos“ Andante.

Sonatą II (Pavasario sonatą) M. K. Čiurlionis sukūrė 1907 m. ir pristatė Antrojoje lietuvių dailės parodoje 1908 m. pavasarį. Paskutinėje šio ciklo dalyje Finale menininkas parinko kitokią kompoziciją: ryškiausia paveikslo dalis sutelkta paveikslo apačioje. Planeta pasitraukusi dešiniau atveria šviesiai erdvei kelią, kuriuo vingiuoja spalvotų vėliavų procesija.

Žymiausias M. K. Čiurlionio 12 paveikslų ciklas – „Zodiakas“. Temą dailininkui davė senoviniai žvaigždynų mitai, o paskatino domėjimasis astronomija. Kaip prisimena amžininkai, M. K. Čiurlionis mėgdavo vaikščioti naktimis, dažnai vienui vienas, klausydamasis gamtos garsų, stebėdamas žvaigždžių išsidėstymą. „Zodiakas“ – didinga kosminė poema apie saulę, žvaigždes ir begalines visatos erdves, apie jūras, vandenynus, uolas ir dykumas ir apie pasaulio paslaptingą grožį.