Dailininkas M. K. Čiurlionis sukūrė septynias tapybines sonatas. Į vieną kompozicinę sonatą, ciklą, pagrįstą ritmo dinamika (Allegro, Andante, Scherzo, Finale), M. K. Čiurlionis sujungė realius tikrovės motyvus, skirtingus erdvės planus bei laiko momentus ir kontrastingus simbolinius įvaizdžius.
Tapydamas „Jūros sonatą“ Andante M. K. Čiurlionis nevengė fantastikos. Miesto griuvėsiai jūros dugne yra ir pasakiškas siužetas, ir semantinis praeities motyvas – biografiškai jis gali būti siejamas su M. K. Čiurlionio mintimis apie sumanytą operą, paremtą Jūratės ir Kastyčio legenda.
„Jūros sonata“ Finale - viena įspūdingiausių M. K. Čiurlionio kompozicijų, kurioje pavaizduoti ne tik su jūra susiję motyvai. Meno kūrinio akcentą papildo pieštuku kruopščiai išvedžioti putų burbuliukų nėriniai, sudarantys dailininko inicialus, – M K Č.
Atsiliepimai